Finansų makleriai, dirbantys išvestinių finansinių priemonių srityje, visuomet remiasi matematika bei statistika, kaip vienomis svarbiausių priemonių pelningiems prekybiniams sandoriams sudaryti. Vis dėlto daugelis investuotojų, kurie neturi labai gerų matematinių ar statistinių žinių, dažniausiai prekiauja remdamiesi savo asmenine nuomone. Žinoma, kartais suprasti matematinius modelius gali būti labai ilgas, sudėtingas ir sunkus procesas ir pradedantieji investuotojai dažnai ignoruoja šį procesą.

Jei mes vertiname išvestinių finansinių priemonių rinką dienos apyvartos atžvilgiu, tuomet ši rinka yra kelis kartus didesnė nei visa akcijų rinka. Išvestinės finansinės priemonės dažniausiai naudojamos spekuliacijos, apsidraudimo ar arbitražo tikslais. Reikia paminėti, kad išvestinių finansinių priemonių rinkos apimtys kelis kartus didesnės nei pasaulio bendrasis vidaus produktas. Išvestinės finansinės priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti riziką. Išvestinių finansinių priemonių vertė priklauso ne tik nuo valdomo turto vertės, bet ir beveik nuo bet kokių didesnių pokyčių rinkose – sausros, potvynių ir t.t. tam tikrose valstybėse ar regionuose.
Nuo 1988 m įvyko įvairių pokyčių išvestinių finansinių priemonių rinkose. Dabartinės išvestinių finansinių priemonių rinkos susideda iš skirtingų tipų produktų: kredito, elektros, draudimo ar net orų. Taip pat atsirado naujų tipų išvestinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, palūkanų normų, nuosavo kapitalo ar užsienio valiutos. Tačiau prekyba išvestinių finansinių priemonių rinkose neatsiejama su didele rizika. Išvestinės finansinės priemonės buvo viena iš priežasčių sąlygojusių finansinę krizę, kuri prasidėjo 2007. Išvestinės finansinės priemonės JAV buvo kuriamos pasinaudojant rizikingomis paskolomis. Didžioji dalis šių produktų tapo beverčiais, kuomet būsto kainos smarkiai sumažėjo. Ko pasekoje privatūs investuotojai bei finansų paslaugas teikiančios įstaigos visame pasaulyje patyrė milžiniškus nuostolius, o tai vėliau lėmė vieną didžiausių finansinių nuosmukių, kokius pasaulis patyrė per pastaruosius dešimtmečius.

Ilgą laiką išvestinių finansinių priemonių prekyba buvo vykdoma tradiciškai, kuomet investuotojai susitikdavo gyvai ir atlikdavo prekybinius mainus tiesiog garsiai šaukdami, naudodami specialius rankų signalus taip siekiant nustatyti pelningiausius sandorius. Tačiau dabar ši sistema palaipsniui keičiama elektronine prekyba. Elektroninė prekyba palengvina prekybos procesą, automatiškai sujungdama pirkėjus bei pardavėjus finansų rinkoje.
Šiuo metu pastebimas naujo tipo prekybos, žinomos kaip algoritminė prekyba, augimas (kartais dar vadinama robotizuota, aukšto dažnio, automatizuota arba „juodosios dėžės“ prekyba). Dažniausiai algoritminė prekyba inicijuoja sandorius be žmogaus įsikišimo naudojantis iš anksto sumodeliuotais algoritmais. Daugeliu atvejų žmonės tiesiog prižiūri prekybinius procesus ir įsitraukia į procesą, tik tuomet, jei kažkas netikėto įvyksta