Obligaciją įsigijęs asmuo daugeliu atveju paskolina tam tikrą pinigų sumą juridiniam asmeniui arba valdžios institucijai. Obligacijų tikslas yra padėti įmonėms, savivaldybėms ar vyriausybes gauti piniginių lėšų reikalingų finansuoti esamą skolą, naujus projektus ar kitą veiklą. Skolos turėtojai arba kreditoriai, kuriems priklauso obligacijos,  paskolina pinigus iš anksto nustatytam laikui su kintama arba fiksuota palūkanų norma. Dažniausiai vienomis obligacijomis yra prekiaujama biržose, kitomis už biržinėje rinkoje (over the counter). Skirtingai nei kiti alternatyvaus investavimo sprendimai, obligacijas dažnai vadinamos fiksuotų pajamų vertybiniais popieriais. Obligacijos kartu su akcijomis ir pinigų ekvivalentais sudaro pagrindinę investicinio turto klasę. Dažniausiai vyriausybė ar komercinis subjektas išleidžia obligaciją siekdami gauti piniginių lėšų naujiems projektams, tam tikroms operacijoms  arba norėdami refinansuoti esamas skolas, tačiau tuo pat metu nenorėdami prašyti paskolos iš bankinės institucijos. Obligacijos emitentas nurodo, palūkanų normą, kuri bus mokama, kai obligacija bus grąžinama. Pradinė kaina, kai obligacija yra išleidžiama paprastai nustatomas ties $100 ar $1000 vienai obligacijai, tačiau faktinė obligacijos kaina nuolatos svyruoja ir  priklauso nuo įvairių veiksnių -  obligacijų emitento kreditingumo, laikotarpio per kurį obligacija privalės būti išpirkta bei palūkanų normos, kurią reikės mokėti. Obligacijos rinkos kaina nuolatos svyruoja, nes fiksuotos palūkanų normos obligacijos turi mokėti tokią pačią procentinę dalį nuo jos nominaliosios vertės laikui bėgant. Jei palūkanų norma rinkoje yra 5% , o kupono obligacija (coupon bond) taip pat moka 5% per metus, investuotojui nebus jokio skirtumo, kurį finansinį produktą pasirinkti. Jis gali arba pasirinkti obligacijas, arba investicijas į palūkanų normas, arba ieškoti kitų alternatyvių investicijų sprendimo produktų. Tačiau palūkanų normai sumažėjus iki 4%, obligacijos tampa patrauklesnėmis dėl didesnės metinės grąžos. Priešingai, jei palūkanų norma pakyla, obligacijos tampa mažiau viliojančiomis, ko pasekoje jų kaina sumažėja. Dėl šio mechanizmo, obligacijos kaina svyruoja atvirkščiai palūkanų normoms rinkoje.