Tarpusavio skolinimas pirmiausia atsirado 2005 metais Didžiojoje Britanijoje. Pirmoji platforma buvo Zopa. Antroji p2p sistema pasirodė 2006 metais - www.prosper.com. Tai buvo pirmoji JAV tarpusavio skolinimo platforma. Pradžia buvo sunki, nes didžioji dalis paskolų gavėjų nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Nuo 2009 metų vasaros iki 2010 vasaros įsipareigojimų nevykdymo rizika buvo sumažinta beveik 10 kartų – iki 5 proc. Šiuo metu egzistuoja virš 100 tarpusavio skolinimo plaftormų daugiau nei 15 pasaulio šalių. Tarpusavio skolinimas Lietuvoje startavo 2014 m. rugsėjį. Taigi lyginant su užsieniu mūsų šalyje tai yra visiška naujovė, gyvuojanti vos 2 metus, kai kitose šalyse ji jau egzistuoja dešimtmetį. Jei žvelgtumėme į investavimo ir paskolų grąžinimo pradžią, tai ji niekuo nesiskiria nuo užsienio bendrovių starto. 2015 metų Lietuvos banko duomenimis 25 proc. vartojimo paskolų gavėjų vėlavo vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ilgiau nei 60 dienų iš eilės.
Taigi, matome, kad ir Lietuvoje pirmaisiais metais apie trečdalis paskolų buvo pradelstos ir šios investavimo galimybės pradžia buvo su trūkumais.
Kalbant apie pačias platformas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, jos yra panašios. Žinoma, skiriasi sistemos grafinis dizainas, pildymo paraiškų formos. Kiekvienoje šalyje taip pat skiriasi palūkanų normos, nors vidurkis visur išlieka panašus. Pasaulyje investicinė graža yra apie 8 %, Lietuvoje apie 7%. Tačiau pati idėja, kaip registruotis ir investuoti į paskolas visose sistemose yra tokia pati. Taip pat visose šalyse yra tikrinamas duomenų saugumas, skolininkų mokumas, kai kurios platformos yra prižiūrimos vyriausybinių institucijų. Taigi visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, naudojimasis tarpusavio skolinimo platformomis yra greitas ir paprastas. Be to lietuviškos sistemos grindžiamos užsienio p2p sistemomis. Pavyzdžiui lietuviška p2p platforma FinBee sukurta naudojantis Madiston tarpusavio skolinimo programine įranga. Ji kaip ir angliška Rate Setter turi konpensacinį fondą, kuriuo yra grindžiamos vartojimo paskolos. Rate Setter veikia daugiau kaip 5 metus ir nė vienas investuotojas nėra patyręs nuostolių, kaip ir FinBee investuotojai, nes vėluojančias paskolas dengia jų sukaupto kapitalo kompensaciniai fondai. Visos tarpusavio skolinimo sistemos turi pinigų grąžinimo garantijas, tik jų pavadinimai skiriasi. Žinoma šie fondai nepadengia rizikos, p2p investicijos neturi draudimų, kaip, pavyzdžiui, terminuoti ar kaupiamieji indėliai.
Galima būtų atrasti ir daugiau panašumų tarp lietuviškų ir užsienio kapitalo įmonių. Pavyzdžiui mūsų šalies tarpusavio skolinomo platformos – SAVY ir Lenndy veikia kaip ir ispaniška Viventor teikia taip pat ir nekilnojamu turtu padengtas paskolas.
Taigi tarpusavio skolinimas pasaulyje niekuo nesiskiria nuo investavimo Lietuvoje, nes idealogija yra ta pati, sisteminis platformų veikimas panašus.
Norint įsitikinti sistemų skirtumais geriausia paties išbandyti lietuviško ir užsienio kapitalo sistemas ir jas palyginti.