Išvestinės finansinės priemonės dažnai naudojamos apsidraudimo, spekuliacijos ar arbitražo tikslams. Investicinės bendrovės gali susidurti su tam tikra rizika, kai darbuotojas, kuris turi įgaliojimus investuoti arba ieškoti arbitražo galimybių gali pervertinti savo gebėjimus ir tapti spekuliantu. 2000 metais Jerome Kerviel tapo „Societe General“ (SocGen) darbuotoju ir pradėjo dirbti prekybos reguliavimo ir priežiūros srityje. Po 5 metų jis buvo paaukštintas ir tapo jaunesniuoju investuotoju banko „Delta One“ komandoje. Dažniausiai Kerviel prekiaudavo akcijų indeksais, pavyzdžiui, EURO STOXX 50, Vokietijos DAX ir prancūzų CAC 40. Jis turėjo sutelkti dėmesį į potencialių arbitražo galimybių paiešką. Arbitražo galimybės atsiranda, jei akcijų ateities indekso kaina neatitinka paties akcijų kainos indekso, arba jei ateities akcijų sandorio kainos skiriasi dviejose biržose.
Kerviel žinios apie banko procedūras padėjo jam susikurti įvaizdį, kad jis dirbo su arbitražo galimybėmis, tačiau didžioji jo darbo dalis buvo spekuliuoti. Jis darydavo didelius investicinius statymus remdamasis tendencija kur link indeksų vertė turėtų judėti, ir bandė parodyti, jog jo veiksmai buvo saugūs kurdamas fiktyvius sandorius. Savo, kaip finansų maklerio, karjeros pabaigoje jis turėjo dešimtis milijonų eurų neapdraustų prekybinių pozicijų.
Galiausiai 2008 metais, jo spekuliacinė veikla buvo atskleista. SocGen patyrė daugiau nei 4,9 mlrd dolerių nuostolius dėl neteisėtos Kerviel prekybos. Tuo metu tai buvo didžiausias nuostolis patirtas dėl vieno darbuotojo spekuliacinės ir apgaulingos veiklos.
Žvelgiant atgal galima rasti daugiau nesąžiningos spekuliacinės veiklos pavyzdžių. 1990 metais Barings bankas turėjo darbuotoją, Nick Leeson, kuris dirbo labai panašioje pozicijoje kaip Jerome Kerviel. Jo darbas buvo ieškoti arbitražo galimybių remiantis Nikkei 225 indekso ateities sandoriais Osakoje ir Singapūre. Vis dėlto Nick rado būdą, kaip įvykdyti didelius prekybinius sandorius remiantis Nikkei 225 indeksu, naudojant pasirinkimo ir ateities sandoriais. Jo veiksmai sukėlė daugiau nei $ 1 mlrd nuostolius, kurie sąlygojo Barings banko bankrotą. 2002 metais „Allied Irish Bank“ atskleidė John Rusnák neteisėtą prekybą užsienio valiuta, kas lėmė beveik $ 700 milijonų nuostolius. Tokios rizikingos nepatvirtintos prekybos pasekmės visada yra labai skausmingos, todėl yra labai svarbu vienareikšmiškai apibrėžti investavimo ribas bei taisykles ir nuolatos stebėti bei prižiūrėti savo darbuotojų veiksmus labai dėmesingai.