Tarpusavio skolinimas Lietuvoje.
Pokalbis su Manu platformos vadovu – Justinu Murausku:
- Turite 12-kos metų patirtį SEB banke, esate keleto verslo įkūrėjas. Kokios pagrindinės priežastys lėmė, kad 2015 metais nutarėte įsteigti tarpusavio skolinimo platformą Manu.lt?
Turbūt pagrindinė priežastis yra ta, kad norėjau pabandyt kažką įdomiau negu bankininkystė. Ir čia logiškas buvo žingsnis bankininkystę daryti truputį kitaip. Kadangi mano visa patirtis susijusi su finansinėmis paslaugomis, tai turbūt tokia pagrindinė motyvacija ir buvo. Aišku kita priežastis – buvo geri pavyzdžiai aplinkui, nes tuomet kai mes sugalvojome imtis šito verslo matėme gerų ženklų, kaip pvz.: Bondora estiška platforma, ir aišku kita susidariusi situacija, kad vartotojai tam tikra prasme yra įkaitai finansinio sektoriaus, kuris dabar yra veikiantis ir gal nelabai efektyvus – turiu omeny indėlininką, kuris iš principo beveik negauna nieko šiuo metu. Jeigu turėsime daugiau infliacijos, tai net galime sakyti, kad savo turtą mažinsime laikydami pinigus banko indėliuose. Iš principo didelių alternatyvų kaip ir nėra rinkoje. Obligacijų su gera grąža ir protinga rizika kaip ir nėra rinkoje, tad čia kaip ir atsirado galimybė pasiūlyti kažką įdomaus ir aišku kita pusė – paskolų pusė, kuri mus bendraminčius ir verslo steigėjus vienijo, tai kad skolinimas mūsų galva vis dar yra labai nesąžiningas. Tai iš principo yra naudojimasis stipraus pozicija priešais silpną, galima net sakyt, kad net prieš finansiškai ne visiškai raštingą. Mes manome, kad tai yra didelė neteisybė, ir manome, kad žmonės susitelkdami tarpusavyje tą problemą gali išspręsti. Kitaip tariant nevogti vienas iš kito, o vienas kitam padėt. Beje, viena gera finansinė patirtis, lygtais arabų šalyje yra numatytos kūniškos bausmės, jeigu skolini labai brangiai. Čia nieko naujo, pasaulyje visuomet atsiranda labai agresyvių, kurie nori paskolinti labai brangiai, tačiau mūsų supratimu, tai yra labai nesąžininga ir mes norėjome pakeisti šią situaciją rinkoje.
- Tai kas gi tas tarpusavio skolinimas? Pagrindiniai bruožai/savybės apibūdinančios šį investavimo įrankį?
Viskas yra pakankamai nesudėtinga. Tai yra lygiai tas pats kaip paskolinti pažįstamam, draugui arba tam asmeniui, kuriuo pasitiki ir dabartinės technologijos leidžia procesą padaryti žymiai paprastesnį, efektyvesnį, nes draugui niekas nenori skolinti, kadangi tas draugas gali negrąžinti ir taip toliau ir panašiai. Dabartinės technologijos leidžia šitą nepatogumą eliminuoti. Gali skolinit nepažįstamam žmogui, nes turi pakankami informacijos – jo rizika patikrinta, pajamos patikrintos, pasirašomos sutartys. Tai iš principo yra pinigų skolinimas kitiems asmenims ir gal turbūt dar vienas svarbus elementas, kurį reikėtų paminėti kalbant apie tarpusavio skolinimą arba investavimą tokiu būdu – tai kad atsiranda technologinė galimybė skolinti labai nedaug, bet labai daug kam. Kitaip tariant jeigu noriu paskolinti 100 eurų – tai galiu paskolinti vienam asmeniui, kas visada yra įmanoma, bet atsiranda galimybė paskolinti šimtui asmenų po vieną eurą ir atsiranda paildomi technologiniai privalumai kaip labai plati diversifikacija. Tai reiškia, kad jei nors vienas asmuo tampa nemokus, jam kas nors atsitiktų, jis netenka darbo arba turėtų kažkokių laikinų problemų – tai tas nuostolis iš šimto eurų būtų vienas euras. Čia atsirando mąsto ir technologijų grožis, kas leidžia pakankamai saugiai investuoti.
- Kokios tarpusavio skolinimo tendencijos Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Europoje?
Tendencijos labia geros. Industrija labia gražiai auga. Yra nemažai pasitikėjimo. Aišku, kol buvo visokių ženklų ir visokių įvykių, kuomet atsirado vienokių ar kitokių nesklandumų veikiant platformoms. Bet iš principo industrija sveika, pakankamai gražiai vystosi ir tai dar kartą iliustruoja, kad potencialo tokiam verslo modeliui yra daug. Tai patys matote, kad Lietuvoje turime veikiančias keturias platformas. Tai yra labai daug kaip vienai šaliai.Latvija irgi labai daug gerų ženklų rodo. Daug stiprių platformų, auginasi sau portfelius. Jeigu žiūrėti plačiau – tai iš principo mūsų teritorija labai įdomi ir palanki investuotojams, nes vidurio arba rytų Europa vis dar siūlo labai geras grąžas.Vidutiniškai čia galima tikėtis nuo 10 arba 15 procentų grynosios grąžos. Jeigu kas nors domėjosi Prancūzija arba Vokietija – ten galima tikėtis iki 4 proc. grąžos. Tai dar kartą įrodo, kad mes kaip besivystantis regionas suteikiame daug galimybių investuotojui. Ir labai malonu, kad tiems paprastiems galime jas suteikti.
- Kokie būtų patarimai pradedančiam investuoti per tarpusavio skolinimo platformas?
Pagrindinis klausimas visada yra – kokiam terminui norėtumei tokią sumą investuoti. Reikia sau atsakyti į šitą klausimą. Nes kaip taisyklė investavimas į tokius instrumentus yra truputėlį ilgesnio laikotarpio negu metai. Yra galimybė tuos pinigėlius atgaut/ išsimokėt, bet iš principo tada jau mokėsit diskonto normas arba mokesčius už tai kad parduotumėte tą savo paskolą. Reikėtų sau atsakyti į klausimą ar galečiau skolinti vidutiniam terminui arba investuot. Vidutinis horizontas šiai dienai, jei kalbame apie vartojimo paskolas yra nuo dviejų iki trijų metų.Jeigu toks terminas Jums priimtinas, tai reiktų pasverti, kas Jums tas 1000 eur. Ar tai yra Jūsų paskutinės santaupos, ar ne.Įvertinti savo finansines galimybes, nes tos galimybės gali keistis tai tokį protingą rezervą pinigų vis dėlto reikėtų turėt. Galbūt nereikėtų visko sumesti į tokią priemonę, bet jei atsakote sau į klausimą, kad pakankamai konfortiškai gyvenat ir turit atsargai bei netikėtumams tai tada kitas žingsnis ką reikėtų padaryti – tiesiog protingai praskiesti. Dažniausia klaida, kurią daro investuotojai – labai skuba suinvestuoti. Tarpusavio skolinimo versle yra svarbu atsirinkti kokybiškas paskolas. Tą galima padaryti su įvairių instrumentų pagalba – nuo rankinio atsirinkimo iki automatinio. Mano patarimas – laikytis apsibrėžtos strategijos ir nesiblaškyti, nes yra daug pavyzdžių, kur žmonės pabando nerizikingai investuoti ir tai jiems tinka, ir yra priimtina, bet poto pradeda „trypčiot“ sakydami: „praėjo mėnesis, o kdėl čia taip visks lėtai, norėčiau greičiau“ ir tada iš principo pamina savo įsitikinimus ir sukiša viską labai agresyviai. Svarbiausia laikytis savo strategijos. O tie kas protingai viską daro – laimi. Kas labai skuba gali padaryti klaidų. Patarimas – apsispręsti ir laikytis savo.
- Grįžkime prie Manu.lt Kaip sekasi šiuo metu ir kokią turite ateities viziją?
Mes į ateitį žiūrim šviesiai. Tikimės daug. Rinka yra auganti. Skaičiai pakankamai iškalbūs. Tarpusavio skolinimas atsiriekinėja vis didesnę ir didesnę dalį iį alternatyvių skolinimo portfelių. Turiu omeny ne bankų portfelį. Augimai yra po 100 proc., tai mes vis dėlto rinka tikim. Tikim, kad potencialo yra visom platformom žaist. Iš savo mes galime pasakyti, kad esame pabaigę testavimosi laikotarpį. Gavom labai daug gerų įžvalgų iš investuotojų. Ačiū jiem labai. Esame pasitaisę ir pasitvarkę taip kad investuotojams būtų patogu naudotis ir jiems būtų viskas aišku. Ir iš principo esame tokiam etape, kada renkamės pradinį kapitalą perskolinimui. Ieškome stambių investuotojų tam kad užsitikrint stabilią ir aiškią pradžią. Nenorime neapmąstytai elgtis. Norime paruošti viską labai protingai.Dabar ieškomės inkarinių investuotojų. Jeigu tokių čia klausytų, mielai kviečiu susitikt. Bet iš principo ieškome žmonių, kurie gautų pakankamai dėmesio, betarpišką bendravimą. Tai būtų pirma atėjusiems nebloga galimybė uždirbti papildomą grąžą. Mūsų planas yra susirasti inkarinius investuotojus. Šiaip sekasi visai neblogai – turime gerų ženklų. Turime keletą susitarimų, bet dar iki pradinės sumos kaip ir trūksta. Tai iš principo darom savo namų darbus. O lygiagrečiai kalbant apie pačį įrankį/ pačią technologiją – tai investuojame į rizikos vertinimo inovacijas, nes tikim šitu verslu ir planuojame ateičiai pasiūlyti įdomių sprendimų, kurie leistų padidinti efektyvumą vertinant, kas mums yra labai svarbu, nes iš daugelio klientų reikia atsirinkti geruosius. Todėl tikimės pasiekti geresnį efektyvumą ir žinoma tikslumą vertinimo, nes kaip žinia šito verslo esmė yra rizikos vertinimas. Jeigu sugebėsi tinkamai ir gerai įvertinti riziką, reiškias investuotojai ilgalaikėje perspektyvoje bus patenkinti. Greitai galima išdalinti daug paskolų, bet jos gali negrįžti.