Paskolų refinansavimas – kas tai? 

Paskolų refinansavimas, arba kitaip perkreditavimas, tai paslauga, kurios tikslas – pasiūlyti klientui alternatyvų būda finansuoti jo jau turimą kreditą (paskolą), dažniausiai suteikiant palankesnį palūkanų procentą, ir/arba prailginant paskolos grąžinimo terminą.

Dažniausiai pasitaikantys paskolų refinansavimo klientai – tai asmenys, pasiskolinę tam tikrą kiekį pinigų iš greitųjų kreditų bendrovių už neretai ir šimtą procentų viršijančias metines palūkanas. Nors greitųjų kreditų bendrovės yra įpareigotos prieš suteikiant paskolą įvertinti klientų mokumą, nustatyta, kad ilgą laiką tai buvo daroma ne itin kruopščiai. Pavyzdžiui, 2015 m. greitąjį kreditą gaudavo net apie 40 procentų besikreipiančiųjų, ir tai lėmė, jog nemaža dalis šių asmenų tiek patys neįvertino savo galimybių, tiek iš kredito įstaigos negavo pasiūlymo neimti paskolos.

Kaip išsigelbėjimo būdas greitųjų kreditų įkaitams Lietuvoje ne taip seniai atsirado jau minėtas paskolų refinansavimas, kurį pradėjo teikti tarpusavio skolinimo platformos. Tarpusavio skolinimo – kitaip P2P – platformos yra virtuali vieta, kurioje galite paskolinti savo turimus laisvus pinigus kitiems privatiems (ir ne tik) asmenims. Šios platformos idėja gimė Didžiojoje Britanijoje dar 2005 metais, ir nors Britanija užima net 84% visos tarpusavio skolinimo Europos rinkos, šis skolinimo būdas sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Paskolų refinansavimas tarpusavio skolinimo platformose ypač patrauklus dėl siūlomo tokių paskolų palūkanų dydžio, kuris dažnai neviršija ir 35%. Palyginimui, šiuo metu galiojanti Vartojimo kredito įstatyme nustatyta greitųjų kreditų maksimali metinė palūkanų norma – 75%, nors ir sumažinta, išlieka labai didelė. Taigi, paskolų refinansavimas tarpusavio skolinimo platformose šiandien tapo išsigelbėjimo ratu itin brangiai pasiskolinusiems, o tuo pačiu nauja galimybe norintiems alternatyviai investuoti savo pinigus su palyginti didele grąža.

Kaip refinansuoti paskolą?

Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 pagrindinės tarpusavio paskolų teikimo platformos: „Savy„, „Paskolų Klubas“, „FinBee„, „Manu“ ir „Lenndy„. Visose jose, nepriklausomai nuo to, kurią platformą pasirinksite, investavimo procesas yra panašus – visų pirma, Jūs turėsite atsidaryti sąskaitą platformoje identifikuodamas savo asmenybe ir pervesti į ją norimą investuoti pinigų sumą. Nuspręsti, kur investuoti, turite du būdus: galite pasirinkti, kad platforma tai padarytų už Jus, naudodama savo sukurtą automatinio investavimo sistemą, arba rinktis paskolas pačiam. Atliekant rankinį paskolų pasirinkimą, Jūs matysite kiekvienos prašomos paskolos paskirtį – tarp jų ir rasite „paskolos refinansavimui“. Prie kiekvieno paskolos gavėjo Jūs galėsite matyti jo turimą reitingą platformoje, o taip pat išsamius asmeninius ar bendrai šeimos duomenis; labai svarbu paminėti, kad asmens gaunamas darbo užmokestis yra visuomet patikrinamas „Sodros“ sistemoje – taip galėsite įvertinti paskolos gavėjo patikimumą.

Norėdamas gauti paskolos refinansavimą, Jūs, kaip klientas, taip pat turėsite užsiregistruoti vienoje (arba keliose) iš pasirinktų tarpusavio skolinimo platformų, patvirtinti savo tapatybę bei nurodyti prašomus asmeninius duomenis. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į tas platformas, kurios paskolas teikia aukciono principu – tai reiškia, jog atsiradus reikiamam skaičiui investuotojų, galimybę teikti paskolą gauna tie asmenys, kurie pasiūlė mažesnes metines palūkanas. Šis paskolos gavimo būdas yra šiek tiek ilgesnis, tačiau vienareikšmiškai naudingesnis Jums, kaip vartotojui, ypač norint refinansuoti jau ir taip brangiai pasiskolintus pinigus.

Paskolų refinansavimo mastas Lietuvoje

Tarpusavio skolinimo platformų augimas Lietuvoje fiksuojamas itin ryškus – per pirmąjį 2016 m. pusmetį šių platformų turimų paskolų portfelis išaugo net dvigubai ir pasiekė 4,6 mln. EUR, o turimų klientų skaičius priartėjo prie 4 tūkstančių. Ir nors palyginus su greitųjų kreditų bendrovių užimama rinkos dalimi tai yra nedideli skaičiai (Lietuvos banko duomenimis, vos 2% viso bendro greitųjų kredito bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų portfelio, kurio apytikslė vertė – 225 mln. EUR), paskolų refinansavimas P2P platformose nedelsiant tapo pačia populiariausia teikiama tokio tipo paslauga.

Siekdami perteikti tiksliausią prieinamą statistiką Lietuvoje, įvertinome ir pateikiame pirmosios šalyje tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ deklaruojamus duomenis. Nuo veiklos pradžios (2014 m. rugpjūčio mėnesio), refinansavimui „Savy“ deklaruoja išdavusi net 37% visų paskolų kiekio, kas sudaro 3.090.549 EUR – tai daugiau nei trečdalis visų išduodamų paskolų šioje platformoje (likusius 63 procentus paskolų sudaro kitos 11 paskirčių, nuo namų remonto iki vestuvių finansavimo). Ir tai yra išties įspūdinga refinansavimo paskolų suma, iš esmės atspindinti Lietuvos rinkos vidurkį – štai tarpusavio skolinimo platforma „Manu“, kurios pagrindinė veiklos kryptis, kaip ji teigia, ir yra paskolų refinansavimas, nuo veiklos pradžios deklaruoja išdavusi net 33% šio tipo paskirties paskolų.

Palyginimui, didžiausia Estijos tarpusavio skolinimo platforma „Bandora“ refinansavimo paskirčiai deklaruoja keik mažiau nei 24% visų nuo veiklos pradžios (2009 m. spalio mėn.) suteikiamų paskolų.

Įvertinti rizikas

Nors tarpusavio skolinimosi platformos surenka ir teikia visus prieinamus duomenis apie besiskolinančiojo kredito ir finansų istoriją, tačiau išlieka nemažai rizikų, kad iš savo investicijos norimos grąžos nesulauksite, arba dar blogiau – ji taps nuostolinga. Rekomenduojame prieš imantis paskolų refinansavimo veiklos įvertinti šias pagrindines rizikas:

1. Paskolos gavėjo pasirinkimas. Tarpusavio skolinimo platformoje pasirinkęs rankinį investavimą, Jūs turėsite galimybę asmeniškai peržvelgti ir įvertinti kiekvieno refinansavimo paskolos prašančio asmens duomenis. Šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti į tokius kriterijus: kiek ir kokių paskolų, ypač iš greitųjų kreditų bendrovių, yra pasiėmęs šis asmuo? Koks jo ar bendrai gaunamas darbo užmokestis? Įvertinę šiuos du pagrindinius aspektus jūs jau galėsite numanyti kiek tikėtina, kad asmuo sugebės grąžinti suteiktą refinansavimo paskolą. 2. Nemokios paskolos. Šio tipo paskolų dalis egzistuoja kiekvieno investuotojo kasdienybėje. Nors to garsiai ir neskelbia tarpusavio skolinimo platformos, statistiniai duomenis, nurodančius, kokia nemokių bei vėluojančių paskolų dalis sudaro platformos portfelį, rasite šios įmonės pateikiamose statistinėse ataskaitose. 3. Tarpusavio skolinimo platformos pasirinkimas. Naudojantis bet kurios rinkos tarpininko paslaugomis, visuomet reiktų įvertinti šio partnerio likvidumą. Prieš nuspręsdamas, kur investuoti jūsų turimus laisvus pinigus, išsamiai išanalizuokite tarpusavio skolinimo platformų duomenis – įvertinkite jų įstatinį kapitalą (padės nustatyti, ar platformos operatoriaus tikslai bei įsipareigojimai savo verslui ilgalaikiai), pateikiamus statistinius duomenis (jie prieinami pačiose platformose, o taip pat šalies, kurioje operatorius veikia, statistikos departamente), užimamą rinkos dydį.

Apžvelgus galimas rizikas peršasi išvada, jog investuojant dabartinėmis rinkos sąlygomis palankiausia būtų išskaidyti investicijas ne tik tarp atskirų paskolų tipų (t.y. pasirinkti ne vien tik paskolų refinansavimą), tačiau ir skirtingų tarpusavio skolinimo operatorių, nuodugniai įvertinus visus prieinamus duomenis. Tokiu būdu, net ir įvertinus nemokias paskolas, Jūs išsaugosite galimybę uždirbti didesnį pelną nei įprastinį likusioje investavimo rinkoje.

Pabaigai

Apžvelgus Lietuvos rinką drąsiai galima teigti, jog paskolų refinansavimas – ypač greitai populiarėjantis investavimo būdas, turintis savų privalumų (didesnė metinė palūkanų norma) bei rizikų (didesnė nemokių paskolų tikimybė). Nepaisant jų, dėl spartaus rinkos augimo ir konkurencijos, šiandien investuotojams atsiranda vis daugiau galimybių pasirinkti tiek paskolos gavėją, tiek platformos operatorių, tad paskolų refinansavimo investicijos būdas išlieka vienu palankiausių, šiuo metu egzistuojančių mūsų rinkoje.

Paskolų refinansavimas

Paskolų refinansavimas